Oi, 14 val ir konkursas

Little bit in Lithuanian language:)

Architektūriniai konkursai. Bemiegės naktys, nauji žmonės, daug sushio. Man buvo daug. Tai buvo nauja patirtis, nauja kelionė. Naujas supratimas, kas aš ir ar tokia tikrai noriu būti. Pasirodo noriu!

 

Būna momentų, kada susitvardymas atneša pergalę. Kai nesistengi niekam įtikti, o būni tokia trenkta, kokia esi, kai tai tampa normalu. Nereikia alkoholio, kad tavo pasiutimas išsiropštų iš tavęs kaip koks alkanas žvėris. Man šiaip nereikia alkoholio…

14 valandų miego ir skausmas, kad viskas baigėsi. Aš darboholikė, matyt. Aš – architektė. Ar čia ne tas pats?:)

Jausmų buvo įvairių, džiugu, kad nebuvo noro viską mesti nei akimirkai.  Nežinau, ar tai, kad buvau viena mergina, dar plius jauniausia, liepė kažkiek susiimti ir nerodyti emocijų, ar kad aną kartą buvo per daug silpnumo akimirkų… Netinka tokioje vietoje kvaili teisinimaisi ,,bet aš mergina” kas iš to, kad lytis kita, galvą tai vis tiek turi, rankas, kojas, nuojautą, ką ir kaip riekia padaryti. 

Rezultatas: ant sienos kabo schemutės – didžiuojuosi jomis, ant kitos – sklypo planas – irgi labai gražus . Racionalus parkingas ir nuostabios vizualizacijos, kurios, žinau, kad kainavo daug neuronų keliems nariams. Kiek kainavo man? Kol spausdino, spėjau du kartus užmigti ir vos nenukritau nuo kėdės… kokį rankos lūžį, tai tikrai būčiau gavus:)

Image

Laukiu, kada bus žinoma, kad mes laimėjom:>

 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s