Life window with some spider’s net

Life window with some spider's net

Photo-collage

Advertisements

Stiprybės

Gyvenimas keistas, – sakė mano draugas ir jis buvo velniškai teisus.  Taip pat kažkas minėjo, kad niekada nėra vieno teisingo kelio, tad jei dabar blogai, tai nereiškia, kad taip pat bus rytoj. Tiesiog gyventi, reikia mokėti gyventi. Nesudėtingai keliauti ir negalvoti, kad viskas taip rimta.

 

Image

Skauda taip tarsi kažkas būtų iš tavęs kažką atėmęs. Aišku, kad jis atėmė. Atėmė labai daug, pasėdamas abejonę ir nekantrumą, o kartu ir begalinį nuovargį viską suniveliuoti į paprastą gyvenimo masę.

Nuovargis. Jaunam žmogui netinkmas daiktavardis, tačiau, ką gali pakeisti viena pratingėta diena? Kada jautiesi išsunktas ir padžiautas, sumautai blogai jautiesi.

Keistas savęs ir to, kurį laikai savo, gerai, laikei savo santykis. Kalbėjimai per draugus, perdėtas santūrumas su panieka veide. Jaučiama agresija ir baimė viename.

Pasimetęs žmogus. Pasimetęs savo gyvenime ir jo aplinkybėse, posūkiuose ir vingrybėse. Susipainiojęs į savo sukurtų vantazijų tinklą ar specialiai gyvenimo ten įpainiotas. Vieni laimingi, kiti tokiais būti nemoka, bet ne dėlto, kad yra nelaimingi, bet dėl to, kad nemoka, negali ar nenori pripažinti, kad jie velniškai laimingi. kai egoizmas ir grožėjimasis savimi ima viršų tada būtinai kas nors nuvers ar bent jau bandys nuversti nuo tavo asmeninio pjedės stalo, keista, dažniausiai tai būni tu pats. Netikėtomis akimirkomis save pradėsi žeminti ir sulyginsi su mase. Sumalsi į gyvenimo košę. Pats save sumalsi ir tada net nerūpės, akd kažkur yra žmogus ar žmonės, kurie tave dar vis mato kaip nepasiekiamą objektą, nes tu esi aukštai.

Kad ir kaip skauda ir jautiesi kaip skuduras, tu nesi juo. Tu esi pats stipriausias, koks gali bebūti tu. Tu nesi šablonas, tokio kito, kaip tu nėra. Čia taikau ne vienam žmogui, taikau visiems, kam sunku, skaudu ar šiaip nepasitiki šiuo emtu savimi. Tu esi jėga ir tik nuo tavo nusiteikimo priklauso ar nušluosi nuo žemės savo pesimizmą, nusišypsosi ar toliau kartosi kaip viskas sumautai blogai.

Stirybės visiems!

 

The wind

Her hair waved in the wind, he hunted her breath, which said that her life is difficult. She could not find the suitable words to describe a moment, in  reality, she did not look for them, just lived and swim in her private sea.  The rustling of hair was the sound which did not presure her. This feeling was like little spiders with soft legs were walking and titillating her cheeks.

He – the  wind. Independent, free but always comes back into her and embrace her. He can toutch her and after one word let her into the large and dangerous world without right path and right idea to believe in him.

She  was tired to choose the new direction, roads, and wanted a straight once but did  not know what.

She was increasingly distracted by the wind as he just played with her hair or blew under  clothes. The stripped patch of skin felt that his game, gave in and felt the pleasure of that…

– Will you return?

– Do you need this?… – she looked in the wind. – please do not tease me, you disappear as your kisses leave my cheeks and you will be the man who have not touched my lips. Without any doubts or excuses just the way that you are the wind. As  you can: to leave with passion in eyes and feeling in the heart. I am just one bent in this field as many others I am breathing and waiting you and your blowing into my weak neck. I always remember those unexpected moments when we could go together but you cought yourself’s ways. After all, you are the wind. I’m tired of catching you.

– When do you return in my life? If you leave me, would not feel guilty that you are bent and do not worth even the wind  kiss? the rusling, which calms my old skin… do you really think you are storng enough to be lonely?

– But what can I answer to you? I say, till I did not speak, did not hurt your gentleness, did not presure you with my all troubles and just waited when you as my owner touches my goose skinwait, did not say anything. ShShSh… I was … well … maybe it is time to think about me. Catch me if you can, prove that I looked at one another unexploded bent. Show me my way.

-Do you have it?

-And you… don’t silence me.

– You are not able to speak

– I can whisper…

Image

Silently to say anything what the other knows but do not understand and read but not read or hear but not listen. To rustle and wait the wind in my home fields. His sudden appearance.Poignant or sweet. Just wait cause it is important for waiting meaning. Although this is exhausting …

 

Text is old from old my blog page and translate to English language

Oi, 14 val ir konkursas

Little bit in Lithuanian language:)

Architektūriniai konkursai. Bemiegės naktys, nauji žmonės, daug sushio. Man buvo daug. Tai buvo nauja patirtis, nauja kelionė. Naujas supratimas, kas aš ir ar tokia tikrai noriu būti. Pasirodo noriu!

 

Būna momentų, kada susitvardymas atneša pergalę. Kai nesistengi niekam įtikti, o būni tokia trenkta, kokia esi, kai tai tampa normalu. Nereikia alkoholio, kad tavo pasiutimas išsiropštų iš tavęs kaip koks alkanas žvėris. Man šiaip nereikia alkoholio…

14 valandų miego ir skausmas, kad viskas baigėsi. Aš darboholikė, matyt. Aš – architektė. Ar čia ne tas pats?:)

Jausmų buvo įvairių, džiugu, kad nebuvo noro viską mesti nei akimirkai.  Nežinau, ar tai, kad buvau viena mergina, dar plius jauniausia, liepė kažkiek susiimti ir nerodyti emocijų, ar kad aną kartą buvo per daug silpnumo akimirkų… Netinka tokioje vietoje kvaili teisinimaisi ,,bet aš mergina” kas iš to, kad lytis kita, galvą tai vis tiek turi, rankas, kojas, nuojautą, ką ir kaip riekia padaryti. 

Rezultatas: ant sienos kabo schemutės – didžiuojuosi jomis, ant kitos – sklypo planas – irgi labai gražus . Racionalus parkingas ir nuostabios vizualizacijos, kurios, žinau, kad kainavo daug neuronų keliems nariams. Kiek kainavo man? Kol spausdino, spėjau du kartus užmigti ir vos nenukritau nuo kėdės… kokį rankos lūžį, tai tikrai būčiau gavus:)

Image

Laukiu, kada bus žinoma, kad mes laimėjom:>

 

Light and easy

Eyes with a bit of dignity quickly broke down the desire to give up. Willing, that moment would last longer than it takes. A bit of music and somebody’s eyes the next. Dresses murmur and two hearts mix. The seer walls and other silent faces. Apathy and motion …

Bodies trying to catch dust and soul was looking for peace at that frenzy.

You sat on the couch. You saw, heard and probably even smelled my hot blood, if you in any way wanted it, to taste it.  To be swing up to the music and feel it inside me. I could be your music and give you a single sound, but … So far, your choice of sofa and a hermit look. Be part of your couch? Maybe.

Eyes followed the eyes of boyhood played, hands catching hands, bodies looking body. I was looking for you, but you were so close that I could not reach you. I tried the next day. And I’ll try to take some time, but not forever.

photo-collage

photo-collage

Light and easy.

Believe in me, to fly and live in easily. It is much easier than you think…